Pranešimai

Ko ir kaip vaikai mokosi iš mūsų? 

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/-ko-ir-kaip-vaikai-mokosi-is-musu/12474

Kaip draugiškai sutarti su savo mažyliu? 

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/kaip-draugiskai-sutarti-su-savo-mazyliu-/12430

Kaip padėti vaikui, kai jis pyksta? 

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/kaip-padeti-vaikui-kai-jis-pyksta/12447

**************************************

Vadovaujantis 2013-05-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos švietimo ir ugdymo skyriaus raštu Nr. 35-2-533 „Dėl tyrimo „Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimas“ atlikimo ir duomenų skelbimo“,

Kauno lopšelyje darželyje „Žingsnelis“ 2013 m. birželio mėn. buvo išplatinta vartotojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimo anketa.

Skelbiame tyrimo rezultatus:

Vartotojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimas

DARŽELINUKŲ INTELEKTO VYSTYMASIS (3-5 m.)

Šio amžiaus vaikai koncentruojasi į smulkmenas bei yra itin egocentriški. Jų pasakojamose istorijose gali nebūti esminių elementų, ir jie supyks, kad jūs nesuprantate, ką jie pasakoja, nes įsivaizduoja, kad jūs viską matote/jaučiate/suprantate taip, kaip ir jie. Šio amžiaus vaikai supranta tik tai, ką patys patiria – taigi nesitikėkite, kad jie supras, ką reiškia „5“ tol, kol nebus pakankamai kartų skaičiavę konkrečius daiktus, kurių buvo „5“.Jų mąstymas apsiriboja tokiomis išvadomis: „Jei kaimynų šuo loja ir šoka ant manęs, tai visi šunys los ir šoks ant manęs“ ir pan.

Tačiau šio amžiaus vaikų veikla tampa tiksline: jie organizuoja savo veiklą, žino, ko nori, sieja jau turimą informaciją su nauja. Geriausiai sąsajos atsiskleidžia vaikams žaidžiant, todėl labai svarbu, kad šiame amžiuje vaikai galėtų prasmingai žaisti. Prasmingai žaisdami vaikai:

  • pajaučia mokymosi malonumą
  • turi begalę galimybių sužinoti kažką naujo
  • nesijaučia negabūs/nemokantys ir pan.
  • jaučia vidinę motyvaciją

    KAIP PADĖTI DARŽELINUKUI?

    Ne veltui anksčiau teigiau, kad žaisti vaikas turi prasmingai. Nors žaidimas yra spontaniška veikla, tačiau suaugęs turi savo vaidmenį, kuris yra labai svarbus darželinuko intelekto vystymuisi.

    • Stebėkite vaiką. Nors ir skaitėte knygoje arba žurnale apie amžiaus tarpsnių ypatumus, kiekvienas vaikas yra individualus. Individualūs jo poreikiai, interesai, mokymosi stilius, norai, galimybės ir kt.
    • Padėkite vaikui. Žinodami vaiko poreikius, jo išsivystymo lygį, galite pasiūlyti tinkamus vaikui žaidimus, žaislus ir kitas priemones. Jeigu matote, kad vaikui nuobodu, kad jis neberanda veiklos, sudominkite jį nauja veikla. Veikla neturi būti primetama. Jūs esate ne dėstytojas, o partneris! Žaisdami kartu jūs galite pakelti žaidimą į aukštesnį intelektualinį lygmenį (pvz., jei vaikas susidomi mažomis mašinėlėmis, galite nupirkti kilimėlį, kuriame yra gatvės, namai ir pan. Iš pradžių žaiskite kartu: pamokykite eismo taisyklių, išsiaiškinkite, kokia vieno ar kito namo paskirtis. Vėliau atiduokite žaidimo vadeles į vaiko rankas, tačiau kalbėkite savo lygmeniu ir paaiškinkite vaikui tai, ko jis nesupranta. Net nepajusite, kaip jūsų keturmetis puikiausiai žinos, ką žmonės veikia pašte, kam reikalingi gaisrininkai ir kam skirtos perėjos).
    • Užduokite gerus klausimus. Geras klausimas yra toks, į kurį atsakymą jūs numanote, tačiau jis nėra automatiškas. Klausimas: „kokia šios kaladėlės spalva“ patikrina tik tai, ar vaikas skiria vieną ar kitą spalvą. Žinoma, tokių klausimų neišvengsite, ir jie yra būtini, tačiau užduokite ir tokius klausimus, kurie:
    • Padeda vaikui suprasti priežasties-pasekmės ryšį: „Ką padarei, kad pianinas suskambėjo taip garsiai?“
    • Padeda vaikui įvardinti jausmus/pojūčius: „Koks šio pyragaičio skonis?“
    • Padeda vaikui apsvarstyti alternatyvas: „Kaip dar galėtum parodyti, kad pyksti?“
    • Padeda prisiminti praėjusius įvykius: „Ką mes pasodinome darže?“
    • Skatina tyrinėti: „Kaip manai, kas atsitiks, jei į miltus įpilsime pieno?“
    • Padeda sieti naują informaciją su jau turima: „Kas dar moka skristi?“ „Ar šios gėlės panašios/skirtingos?“ir pan.
    • Padeda suprasti pasaulį: „Kaip manai, kodėl mažas akmenukas nuskendo, o didelis kamštis – ne?“

       KOKIE ŽAISLAI/PRIEMONĖS STIMULIUOJA DARŽELINUKŲ INTELEKTUALINĮ VYSTYMĄSI?

      Darželinukai jau gali parodyti, kas jiems įdomu, ko jie norėtų. Taigi jų žaislų ir priemonių sąrašas tam tikra prasme yra pats trumpiausias, nes reikalingiausias priemones padiktuos vaikas. Tačiau čia išvardintos priemonės tinka visiems vaikams be išimties:

      • pieštukai, kreidelės, akvareliniai dažai, guašas, kreidelės – leiskite išbandyti vaikui kuo daugiau meninės saviraiškos priemonių
      • medinės ir plastmasinės kaladėlės (nuo DUPLO pereinama prie LEGO)
      • smulkūs žaisliukai, kuriuos galima rūšiuoti, skaičiuoti, dėlioti ir pan.
      • 12 ir daugiau detalių dėlionės
      • Smėlio/vandens žaislai
      • Didinamosios lupos, mikroskopas
      • Knygos
      • Muzikos instrumentai (pirkti ir pačių pasidaryti)
      • Stalo žaidimai
      • Judrieji žaidimai lauke (BŪTINAI!) ir t.t.

        Catherine Landreth sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikų Nuo…Iki lentelę, kurią tiesiog galima pasikabinti ant 

šaldytuvo ir žinoti, kad vaiko intelektualinė raida nuo gimimo iki mokyklos yra tokia. Kada įvyks virsmas, nežinia, nes kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Tačiau verta tėvams žinoti, kad tas virsmas vieną dieną įvyks:

NUO (3 m.)                                                                   IKI (5 m.)

Mokymosi pojūčiais                                         Rūšiavimo ir duomenų rinkimo

Rūšiavimo ir duomenų rinkimo                          Mąstymo simboliais

Spontaniško judesio                                        Kontroliuojamo judesio

Burbuliavimo                                                   Aiškios ir raiškios kalbos

Raidžių                                                            Skaitymo

„Makaliūzių“                                                    Rašymo

Manymo, kad bene visa yra stebuklai                Suprantamų ir paaiškinamų reiškinių

Individo matymo (katė)                                    Grupės matymo(kačių šeima)

Linijų ir apskritimų                                            Suprantamų piešinių

Girdėjimo                                                         Klausymo

Supratimo, kad kiti egzistuoja                             Kitų supratimo

To, kuriuo rūpinasi                                             To, kuris pasirūpina savimi

Namų                                                               Visuomenės

Aš                                                                    Kas aš?

 Nuo gimimo iki mokyklos pokyčiai yra tokie dideli, kad protu jų neįmanoma suvokti. Mažas žmogus turi milžinišką potencialą, kurį mes, suaugusieji, galime padėti realizuoti. Tačiau svarbiausia, kad šie nepaprastai protingi maži žmogučiai jaustųsi mylimi, reikalingi ir suprasti. Svarbiausia, kad jie – žiūrėdami į mus – teisingai susidėliotų vertybes. Tada jų intelektas išsiskleis visu savo nepakartojamu grožiu!

 

Vaikams iki septynerių metų nereikia jokių būrelių

Gal tai nuskambės paradoksaliai, tačiau, pasirodo, kad darželinukams nereikia lankyti jokių estetinio lavinimo mokyklėlių, piešimo, dainavimo ar keramikos būrelių. Psichologai tvirtina, kad tėvai taip lavindami vaikus, daro jiems meškos paslaugą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje tapo madinga pradėti vaiką lavinti įvairiose muzikos pamokėlėse dar mamai besilaukiant. Mamos klauso mokytojų atrinktų dainų, linguoja į taktą ir įsivaizduoja, kad gims ne tik muzikai, bet ir matematikai, kitiems mokslams gabus vaikutis. Kai mažylis sulaukia metukų, tėvai jau veda jį mokytis šokti ar dainuoti.

Dvejų užrašo į prancūzų ar anglų kalbos pamokėles, o jeigu trejų mažylis dar nieko nelanko, tai tėvai neva nekloja pamatų jo ateičiai, todėl yra nepareigingi ir niekam tikę. Jiems patiems taip pat pradeda atrodyti, kad yra blogi tėvai, nes visų pažįstamų vaikai lanko kokį nors būrelį, o neretai ir kelis. Tad šiandien mokyti dainuoti, piešti ar vaikščioti podiumu gali bet kas. Svarbu tik skambiai suformuluoti, kas pamokėlėse bus lavinama ir norinčiųjų ploti po šimtą litų už vieną užsiėmimą per savaitę atsiras dešimtys. Populiarūs papildomi būreliai ir valstybiniuose darželiuose, į kuriuos užrašyti savo atžalas tėvai aktyviai agituojami. Taip būrelių organizatoriai be didesnių pastangų užsidirba, auklėtojoms reikia mažiau laiko užsiimti su vaikais, o tėvai džiaugiasi, kad vaikai ne tuščiai leidžia laiką žaisdami, bet lavinasi.

Vilnietė Agnė Eidukonytė prisimena, kad trejų metų dukrą užrašė mokytis šokti tik todėl, kad visi mergaitės grupės draugai jau lankė papildomas dainavimo, aikido ar piešimo pamokas darželyje. “Jaučiau spaudimą iš auklėtojų, kad vaikui labai svarbu lavintis. Įtikinėjo, kad kuo anksčiau pradės mokytis, tuo daugiau pasieks ateityje. Be to, jaučiau, kad ir pačiai dukrai nesmagu, nes ji vienintelė nelankė jokio būrelio”, – pasakoja moteris. Nors Aleksandra ketverius metus mokėsi šokti, tačiau tik septynerių gimtadienį atšventusios mergaitės judesiai tapo plastiški. “Anksčiau ji šokdavo kaip meškutė. Grakštumas atsiranda vaikui augant, o ne todėl, kad jis mokosi šokti”, – mano A.Eidukonytė, todėl trejų metų sūnaus ji nevedžioja į jokius būrelius. Tačiau kartu su abiem vaikais vakarais lipdo iš modulino, leidžia jiems piešti dažais ant vitrininių buto langų, beveik kiekvieną savaitgalį čiuožinėja rogėmis.

                Pagrindinė veikla iki septynerių metų – žaidimas. Tėvų, kurie nevežioja darželinukų į jokius būrelius, šiandien vienetai. Atvirkščiai, daugelis didžiuojasi, kad jų keturmetis lanko ne tik dainavimo ar keramikos pamokas, bet ir plaukimo, aikido treniruotes. Štai šešiametis Rokas neturi nė vieno laisvo vakaro. Pasiėmusi iš darželio mama jį du kartus per savaitę veža į pramoginių šokių pamokas ir tiek pat kartų į keramikos užsiėmimus. Taip pat jis turi mokytoją, kuri padeda mokytis rašyti. O netrukus berniukas pradės lankyti dar ir karatė treniruotes. Viktorija Kazlauskienė sako, kad taip suteikia sūnui saviraiškos laisvę, leidžia išbandyti kuo daugiau įvairių užsiėmimų, kad berniukas suprastų, kas jam patinka. “Vaikai turi būti kuo labiau užsiėmę, kad neturėtų laiko sėdėti prie kompiuterių ar nesišlaistytų gatvėmis”, – mano V.Kazlauskienė.

Psichologas Andrius Atas sako, kad būreliai gera alternatyva kompiuteriui ar televizoriui, tačiau tokių vaikų kaip Rokas jam gaila, nes yra perlenkta lazda. Psichologo nuomone, tėvai, skatindami ikimokyklinio amžiaus vaikus lankyti įvairias mokyklėles, bijo, kad kitaip jie nebus gabūs muzikai ar dailei, nesusidomės sportu, prasčiau mokysis mokykloje, todėl negaus gero išsilavinimo, paskui mažai uždirbs ir negalės nusipirkti daiktų, be kurių, tėvų manymu, jie neišsivers.

Pervargimo pasėkmė - ligos 

                  Ypač lietuvaičiai persistengia ir padaro meškos paslaugą, jeigu į būrelius užrašo vaikus, kurie lanko darželį. Taip jiems užkraunamas per didelis krūvis, kurio pakelti darželinukai nepajėgia. R.Pipirienės nuomone, vaikai darželyje visas aštuonias valandas taip pat sunkiai dirba, kaip ir suaugusieji darbe. Pasirodo, išspręsti konfliktą, pavyzdžiui, nepasidalijus žaislo, trimečiui reikia tiek pat jėgų, kaip suaugusiam parengti projektą. Tad grįžęs iš darželio mažylis nori pailsėti, o ne mokytis šokti ar dainuoti. Savaitgalį jam taip pat reikia leisti atgauti jėgas. Be to, darbo dienomis su tėvais bendraudamas po kelias valandas, vaikas nori šeštadienį kuo daugiau laiko praleisti su mama ir tėčiu. “Jeigu grįždamas iš būrelio vaikas automobilyje užmiega, tai rimtas signalas, kad jis pervargsta. Išskyrus po plaukiojimo baseine, nes vandenyje atsipalaiduoja”, – paaiškina R.Pipirienė ir priduria, kad tėvai į tai neturėtų numoti ranka, nes pervargimas gali būti rachito, mažakraujystės, nemigos, naktinių košmarų, valgymo sutrikimų priežastis. Taip pat vaikai, kurie tempia krūvį ne pagal savo jėgas, dažnai būna agresyvūs.

Edukologės Laimos Abromaitienės nuomone, naujos mados – lavinti vaiką nuo kūdikystės, pasekmės juntamos ir mokykloje. “Vaikai pamokose sunkiai susikaupia, ateina į mokyklą pervargę. Išbandę įvairius būrelius dar iki pirmos klasės, jie nenori jokios popamokinės veiklos, nes jau būna viskuo persisotinę. O jeigu lanko kokius nors užsiėmimus, tatai jiems dažniausiai nesuteikia malonumo”, – sako socialinių mokslų daktarė ir priduria, kad įvairių mokyklėlių lankymas su metų ar dvejų mažyliu prasmingas tik tada, kai mamai norisi ištrūkti iš namų ir jai patinka kartu su vaiku piešti ar dainuoti. R.Pipirienė pritaria, kad vaikai galėtų vaikščioti į užsiėmimus, jeigu iki keturių metų nelanko darželio. Tačiau veikla turi būti organizuojama žaidimų forma. Nemokoma piešti, dainuoti, šokti, bet lavinami bendravimo įgūdžiai, pavyzdžiui, žaisti kartu su bendraamžiais, palaukti savo eilės, pasėdėti ilgiau ratelyje. “Ir labai svarbu, kad šalia būtų mama, nes vaikai mokosi žaisdami ir mėgdžiodami”, – pabrėžia psichologė.

Prasmingiau tėvams lankyti kursus

V.Kazlauskienė sako, kad nevežiotų sūnaus į būrelius, tačiau jis pats veržiasi ir lipdyti iš molio, ir šokti. Be to, labai didžiuojasi, kad šoka su dviem partnerėm. Tačiau psichologų nuomone, ne tik trimečiai, bet ir šešiamečiai dažnai patys nesuvokia, ko nori, o elgiasi taip, kaip pageidauja tėvai, kad suteiktų jiems džiaugsmo. Mat mažyliams labai svarbu jausti, kad tėvai jais didžiuojasi. Be to, vaikai labai imlūs tėvų emocijoms. Todėl, kai mama atžalą į būrelį veda tik iš pareigos, aukodamasi dėl vaiko ateities, jis patiria daugiau žalos, nei gauna naudos, nes nesidžiaugia užsiimdamas viena ar kita veikla. Panašiai vaikas jaučiasi ir tada, kai tėvai jį veda į įvairius sporto būrelius, bet patys nesportuoja. “Jau trimečio loginis protas labai gerai veikia. Vaikui kyla klausimas, kodėl jam naudinga sportuoti, jeigu tėvai to nedaro.

Vaikai geriausiai jaučiasi, kai tėvai su jais užsiima patiems patinkančia veikla. Vaikas laimingas, kai mato laimingus tėvus. Todėl prasmingiau būtų tėveliams lankyti kursus, kuriuose aiškinama, kas yra tėvystė, užuot tampius vaikus po įvairius būrelius”, – mano A.Atas. O tiems, kurie bijo, kad anksti nepradėję lavinti atžalos, nesudarys sąlygų skleistis talentui, psichologas paaiškina: “Dvejų trejų metų vaikui saviraiškos gebėjimas dar nereikalingas. Šiame amžiaus tarpsnyje jam reikia mokytis pačiam apsirengti, nueiti į tualetą, pavalgyti.

Tik keturių sulaukęs mažylis patiria džiaugsmą bendraudamas su kitais vaikais. O gabumai kinta ir vystosi iki paauglystės, todėl nuspręsti, kad keturmetis gabus dailei ar muzikai, galima itin retais atvejais. Tik šešiolikos metų jaunuolis jau gali tvirtai žinoti, kas jam patinka, o kas ne.”

Tad neverta iš mažylių atimti vaikystės ir svarbiausio jų užsiėmimo – žaidimų. Ikimokyklinio amžiaus vaikas kur kas daugiau gerų emocijų patiria namie su mama kepdamas sausainius, su tėčiu čiuoždamas nuo kalno ar statydamas iš kubelių bokštą. O užsienio kalbos, taip pat piešti, dainuoti ar šokti jis spės išmokti pradėjęs lankyti mokyklą.

www.veidas.lt 

 

Sveikas darželis – sveiki vaikai

                Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį, pirmiausia galvojame apie vaiką. Darželio vaidmuo ugdant mažylio sveikatą ir stiprinant jos apsaugos įgūdžius yra labai svarbus. Šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką jos ugdymą. Kiekvienas vaikų darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogų iniciatyvos, vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip.

                Svarbus vaidmuo tenka auklėtojui, nuo kurio profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai serga kvėpavimo organų, infekcinėmis, virškinimo, odos ligomis bei neretai patiria traumas. Todėl tokios paprastos, bet kasdienės priemonės kaip fizinis aktyvumas, grūdinimas, sveika mityba, saugi aplinka yra vieni efektyviausių būdų, padedančių užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą.

                Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai ikimokyklinio amžiaus vaikams yra: asmens higienos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje mažylis gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Tuomet į pagalbą ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau – socialine norma.

                 Koks gi yra sveikas vaikas?

                 Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis – komunikabilus, smalsus, aktyvus, judrus. Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines ir fizines organizmo galimybes. Jis – stiprus, ištvermingas, greitas, vikrus, jo kvėpavimas fizinės veiklos metu yra gilus ir tolygus. Jis – užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, daug juda, pasižymi geru apetitu. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su kitais vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Sveiko vaiko miegas gilus, jo trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga arba išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Įvairių sveiko gyvenimo būdo komponentų poveikis sveikatai Reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje – judėjimas.

                 Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą. Trečiaisiais-šeštaisiais gyvenimo metais vaiko organizme vyksta labai intensyvi kaita ir nepalankūs aplinkos veiksniai gali sutrikdyti jo raidą ir sveikatą. Todėl, siekiant užtikrinti harmoningą vaiko psichofizinį vystymąsi, išvengti įvairių funkcinių organizmo sutrikimų ir ligų, labai svarbu, kad šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų sudaromos sąlygos patenkinti biologinį judėjimo poreikį, skatinti fizinį aktyvumą, ugdyti pozityvią nuostatą į kūno kultūrą visam gyvenimui. Reguliarus judėjimas užtikrina optimalų širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų funkcinį pajėgumą, formuoja taisyklingą laikyseną, išvengiama nutukimo, didėja jėga, greitumas, vikrumas, gerėja psichosomatinė savijauta.

                Šalies ikimokyklinių įstaigų dienotvarkėje numatytos šios fizinio aktyvumo skatinimo priemonės: kasdieninė rytmetinė mankšta, kūno kultūros valandėlės (2-3 kartus per savaitę), judri vaikų veikla gryname ore, savaiminis judėjimas (2 kartus per dieną), sportinės pramogos (2 kartus per mėnesį), sporto šventės (2 kartus per metus). Tokia ugdomąja veikla dažniausiai užsiima grupės auklėtojas. Be to, vaikų darželiuose organizuojamos fizinio aktyvumo skatinimo savaitės, popietės, įtraukiant visą šeimą –tėvus, vaikus, senelius – ne tik prisideda prie fizinio aktyvumo skatinimo, bet ir kuria ugdymo institucijos bendruomenę.

Rytinė mankšta – vienas sveiko gyvenimo būdo ugdymo(si) pavyzdžių.

                Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienotvarkės elementų darželyje. Ji pažadina vaiko organizmą, nuteikia jį darbingai, aktyvina širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbą, formuoja taisyklingą laikyseną, gražią eiseną, užkerta kelią plokščiapėdystei. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Mankšta teigiamai veikia raumenų sistemas, stiprina širdies darbą. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Ji reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką, lavina dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą. Ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje ugdymo įstaigoje rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Daugelis auklėtojų pastebi, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama vienoda žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Rytinės mankštos metu žaidžiant imitacinius žaidimus, ypač su jaunesniais ugdytiniais, galima naudoti muzikinį akompanimentą. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurias sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį jų poveikį. Muzika labai pasitarnauja, nes visi atlieka tuos pačius judesius vienodu tempu ir ritmu. Auklėtojai pastebi, kad visus judesius, kurie atliekami kartu su muzika, prieš tai patartina išmokti be jos. Juk jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius, tai judėti kartu su muzika gali būti dar sunkiau. Mankšta laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojai, bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais, turi siekti, kad ji vaikui taptų džiaugsmu, būtinybe, sveikatos šaltiniu. Tačiau organizuojant mankštą prieš pusryčius gali kilti ir šiokių tokių problemų: kai kurių vaikų tėvai atveda (dažniau netgi atveža) vaikus į darželį tik per pusryčius, kaip jie patys sako: „..kad spėtų pavalgyti“. Tie vaikai patys norėtų dalyvauti mankštoje, bet tėvai juos atveža vėliau, nei ji organizuojama. Tuomet mažyliai nuliūsta, tai neigiamai veikia jų emocinę sveikatą, tačiau tėvų režimo auklėtojai negali pakeisti, jie tik informuoja, kada organizuojama mankšta darželyje, o teisę rinktis turi tėvai. Kadangi, kaip minėta anksčiau, tokie vaikai į darželį ne ateina pėsčiomis, o yra atvežami automobiliu, jie tinkamai nepasirengia dienos veiklai, tėvai nesudaro sąlygų patenkinti biologinį jų judėjimo poreikį.

Sveika mityba

               Vaikui svarbu nuo mažens padėti išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jis turi mokėti elgtis prie stalo, valgyti tik tam skirtoje vietoje, švariomis rankomis, ramiai. Šie įpročiai lemia ir sveikatos būklę. Todėl mitybos kultūra – viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymo dalių. Netinkamai maitintis įprantama jau vaikystėje. Vaiko mitybos įpročių formavimasis labiausiai priklauso nuo tėvų, jų nuostatos, šeimos tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Vaikų darželiuose sudarant kasdienį valgiaraštį, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų derinimui, subalansuotai mitybai. Suaugusiems nederėtų vaikų maitinti. Netgi patys mažiausieji gali valgyti savarankiškai. Vaikams atsisakius baigti porciją, neverskite jų to daryti. Vaikai puikiai žino, kada jie sotūs. Sveikatą stiprinančių darželių pedagogai pažymi, kad juose ugdomi vaikai jau pamėgo kukurūzų, įvairių kitokių kruopų košes, sumuštinius su sūriu, daržovėmis. Tokiuose vaikų darželiuose dešra patiekiama tik kartu su vaisiais arba daržovėmis. Sveikatą stiprinančiuose darželiuose prieš pietus vaikai valgo juodos duonos, o po to geria sulčių. Šiuose vaikų darželiuose sriubos dažniau būna vegetariškos, paskanintos žalumynais, keptais svogūnais, morkomis, porais, džiovintomis žolelėmis, prieskoniais, o retsykiais – maltos mėsos kukulaičiais. Tačiau ir sveikatą stiprinančiuose darželiuose kartais nevengiama tradicinių lietuviškų patiekalų: cepelinų, bulvių plokštainių ir kt., kuriuos vaikai mėgsta, nes yra įpratę valgyti namuose. Tariamasi su šeimomis ir vakare stengiamasi maitinti vaikus lengvai virškinamais produktais: bulvių, daržovių košėmis, varškės patiekalais (apkepai, pudingai), daržovių salotomis. Labai svarbu, jog ir tėvai norėtų, kad jų vaikai gyventų sveikai. Valgant vaikai pratinami neskubėti, nesikalbėti, nesiblaškyti. Stebima jų laikysena, jie mokomi gerai sukramtyti maistą, kultūringai valgyti, taisyklingai naudotis stalo įrankiais. Higienos įgūdžių laikymasis Atsakomybė už higieninių įgūdžių formavimą pirmiausia tenka tėvams, šeimai. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas skatinamas to išmokti. Labai svarbu, kad mažyliams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą, būtų sudaromos sąlygos bei galimybė kasdien ir nuosekliai mokytis elementarių higienos normų, taisyklių. Šis darbas turi vykti glaudžiai bendradarbiaujant vaikiu, pedagogui ir tėvams.

Laisvalaikis – tai laikas, kurį žmogus praleidžia pagal savo norus, polinkius, interesus, gebėjimus. Tačiau ne paslaptis, kad vaikams televizijos laidų žiūrėjimas yra viena iš populiariausių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Taip pat dažnai laisvu metu vaikai žaidžia kompiuteriu, žiūri vaizdo įrašus. Tokia laisvalaikio leidimo forma, jei ji yra nenormuojama, sukelia nervinę ir emocinę įtampa, nuovargį, stresą, reikalauja nemažai laiko. Sveikatą stiprinančiuose vaikų darželiuose auklėtojai parenka laisvalaikio užduotis, žaidimus ir pratimus, atsižvelgdami į metų laiką, vaikų amžių, fizines galimybes, poreikius, interesus. Būtina dirbti su vaikais individualiai įvairiais metų laikais, ypač rudenį ir žiemą, kai dėl blogų oro sąlygų sumažėja vaikų aktyvumas. Puikūs pavyzdžiai gali būti, kai žiemą vaikai kartu su auklėtoju nuvalo sniegą prie darželio ir išmina takelius, supila sniego kalnelį, stato pylimus, tvirtoves ir t. t. „Gerai, kai vaikai nebijo sniego. Jie laipioja ant jo kalnelių, pylimų, mėtosi sniego gniūžtėmis, važinėja nuo sniego kalnelių su rogutėmis“ – teigia auklėtojai. Tokioje aktyvioje aplinkoje tobulėja vaiko judesiai, lavėja pusiausvyra, greitėja reakcija. Visais metų laikais organizuojant vaikų pasivaikščiojimus, per kuriuos pedagogas skatina visų rūšių judesius, atitinkančius vaikų amžių, sudaromos prielaidos visapusiškam fiziniam vaikų ugdymui ir sveikatingumui.

Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje.

                   Aplinka turi didelį poveikį vaiko sveikatai, todėl reikia rūpintis sveikos aplinkos išsaugojimu. Švara ir tvarka turi būti visuose vaiko gyvenimo ir veiklos zonose: grupės patalpose, muzikos ir sporto salėje, tualete-prausykloje, gamtos kampelyje, valgykloje, baseine, lauko žaidimų aikštelėse ir kt.. Svarbu nuolat ir sistemingai rūpintis patalpų vėdinimu, įrengimų, baldų ir žaislų valymu bei plovimu. Taigi, šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusiška ugdymą. Vaikų darželiai turėtų atsižvelgti į sveikatos ugdymo reikalavimus, patarimus, siekiant užtikrinti sveiką vaikų ateitį. Tėvų gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaiko gyvensenos formavimuisi. Besivystančio vaiko organizmas jautrus jį supančiai fizinei aplinkai: oro taršai, triukšmui, cheminėms medžiagoms ir kt. O prievarta vaikų atžvilgiu ir nesirūpinimas jais, smurtas šeimoje ir bendruomenėje — problemos, turinčios ne tik skaudžių fizinių, psichologinių, bet ir ilgalaikių psichikos sveikatos padarinių.

Pagal doc. dr. Vida Gudžinskienė

Vilniaus pedagoginis universitetas

Atnaujinta ( Antradienis, 14 Vasaris 2017 13:01 )
 

© 2011 Žingsnelis

Sprendimas: wdmode.com