Ugdymo programa

        

                                                                                                                        

KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽINGSNELIS“ 
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA 



BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjo pavadinimas - Kauno lopšelis-darželis „Žingsnelis“. 
Teisinė forma - juridinis asmuo, nesiekianti pelno Kauno miesto savivaldybės institucija.
Darželio grupė – neformaliojo švietimo mokykla.
Darželio tipas - lopšelis-darželis.
Darželio adresas: Rasytės g. 9, 48131 Kaunas.


Vaikai ir jų poreikiai.

Siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius - saugumo, sveikatos ir užtikrinti vaiko teisę tinkamai ugdytis („Vaiko teisių konvencija“ 1999), lanksčiai prisitaikant prie vaiko, siekiant darnaus perėjimo nuo ugdymosi šeimoje prie ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo.

Poreikis žaisti – kiekvienas vaikas bet kokiose sąlygose susiranda galimybę žaisti. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja. Žaidimas – tai vaiko gyvenimo būdas ir pagrindinė jo veikla. Žaidimo metu lavėja vaiko intelektas, socialiniai gebėjimai, turtėja dvasinis pasaulis.

Savarankiškumo siekimas – pats valgo, rengiasi, renkasi veiklą, priemones, žaislus.

Poreikis judėti – vaikas nuolat bėgioja, sportuoja, laipioja kieme.

Poreikis ugdytis jausmus – kiekvienam vaikui norisi klausytis gražios dainelės, stebėti gamtos grožį: krentančius lapus, tupintį paukštelį.

Poreikis patenkinti savo smalsumą – ikimokyklinukas labai smalsus, todėl šis amžius labai patogus plėsti vaiko akiratį. Tenkindami savo smalsumą, vaikai kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikai nori viską pačiupinėti todėl, kad jų saviti mokymosi metodai.

Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai – vaikas beveik visada nori piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo sumanymus, būtina sudaryti jiems palankias sąlygas tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymosi aplinką.

Poreikis jaustis saugiai – vaikas nori jaustis saugus, pradžioje būdamas suaugusiųjų globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.

Poreikis bendrauti -  vaikas nori būti gerbiamas (būti kitų pripažintam, kaip turinčia savitų gabumų, vertingų savybių unikalia asmenybe, išlikti savitam, skirtingam nuo kitų ir siekis būti priimtam į grupę, žinant, kad kiti jį laiko tos grupės nariu).

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas.

        Lopšelio-darželio „Žingsnelis“ vadovai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir edukologijos magistro laipsnį bei II vadybinę kategoriją. Lopšelyje-darželyje dirba 24 ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, kūno kultūros pedagogas, logopedas, muzikos pedagogas. Tai  kvalifikuoti specialistai, suvokiantys savo misiją – būti vaiko pagalbininku, patarėju, padedančiu jam augti, bręsti, skleistis, tobulėti; besistengiančiu pažinti kiekvieno vaiko individualybę, pasirinkti ir taikyti tinkamas ugdymo strategijas, gebėti sukurti grupėje psichologiškai saugią atmosferą, matyti vaikų  ugdymo perspektyvą, profesionaliai organizuoti ugdymo ir ugdymosi procesą, palaikyti ir stiprinti vaiko galias, tinkamai vertinti jo pasiekimus bei daromą pažangą.

Pedagogai pasižymi palankiu požiūrių į vaiką – nesvarbu, iš kokios socialinės-kultūrinės aplinkos jis ateitų, nesvarbu, lankęs ar nelankęs ikimokyklinio ugdymo grupių, nesvarbu, kokiais gabumais pasižyminčius. 90 proc. pedagogų turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų: 5 edukologijos magistrai. Auklėtojos yra ikimokyklinių vaidybinės-meninės draugijos „Pasakaitė“ narės, vykdančios ugdomosios veiklos patirties analizę ir sklaidą. Įstaigos pedagogai yra ne tik nuolatiniai įvairių konkursų, projektų ir miesto bei respublikos renginių dalyviai, bet ir patys rašo ir vykdo projektus, organizuoja renginius, bei šventes, skleidžia gerąją darbo patirtį ne tik švietimo įstaigų bendruomenėms, bet ir visuomenei.

Teikiama pagalba specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams bei jų tėvams. Šia pagalbą kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams teikia logopedas, edukologijos magistras. Tikslinga kalbos korekcija vykdoma individualių ir frontalių (pogrupinių ir grupinių) pratybų forma, kaip ir visa kita vaikų veikla, tiriant, stebint, dirbant, mokant ir žaidžiant.

Siekiant užtikrinti vaikų sveikatos puoselėjimą ir sveikos gyvensenos gebėjimų ugdymą(si), su visais vaikais dirba kūno kultūros pedagogas, edukologijos magistras, kuris vadovaujasi E. Adaškevičienės „Vaikų fizinio ugdymo pedagogika“.

Įstaigoje veikia Vaiko gerovės komisija, pagal kompetenciją ir gavus tėvų sutikimą atliekami specialiųjų poreikių vertinimai. Tėvams teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos. 

Regiono ir švietimo teikėjo savitumas. 

          Lopšelis-darželis “Žingsnelis” įsikūręs Šilainiuose - jauniausiame miegamajame Kauno miesto rajone nutolusiame nuo miesto centro. Darželio vaikams jie asocijuojasi su jų butu – namais, dažnam matomais pro darželio langą, tėvais ir seneliais, parduotuve, poliklinika, pramogų ir laisvalaikio centrais. Čia yra keletas mokyklų, daug darželių ir gausybė didelių namų.

Mūsų darželis įsikūręs bene dėkingiausioje geografiniu atžvilgiu Šilainių vietoje – čia pat žmonių vadinamas šlaitas. Tai I- ieji Šilainiai, kurie gyvuoja jau daugiau nei dvidešimt metų. Kuo Šilainiai galėtų didžiuotis, į ką vertėtų atkreipti darželinukų dėmesį?

  • Įsikūrę ant kalvos, šalia Vilniaus - Klaipėdos automagistralės;
  • Šlaitas – tarsi apžvalgos aikštelė Kaunui pažinti;
  • Neries upė ir tiltai per ją;
  • Kleboniškio miškas čia pat už Neries;
  • Kauno IX fortas;
  • Laisvalaikio ir prekybos centras “Mega”, laisvalaikio ir pramogų centras “Oazė”;
  • Paštas, kirpyklos, parduotuvės, poliklinikos, policijos nuovada;
  • Koplyčia, gatvių pavadinimų įvairovė ir specifika.

Darželį lankantys vaikai – jau tikri kauniečiai. “Aš gyvenu Kaune” – visada atsakys vaikas, paklaustas apie gyvenamąją vietą, neskirdamas didelio dėmesio mikrorajono pavadinimui.

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, Lietuvos kultūros, tradicijų ir istorijos židinys. Jis įkurtas didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje, kur stūkso 13 amžiuje statyta Kauno pilis. Nuo čia ir prasideda Kauno miesto istorija. Akmenimis grįstos Senamiesčio gatvės, Rotušės aikštė ir pati Rotušė, pagrindinė ir tokia išsiskirianti iš visos Lietuvos konteksto Laisvės alėja, Karo muziejus ir jo prieigos, teatrai ir dar daugelis vietų, kurios žadina, ugdo, moko mylėti, saugoti ir gerbti. Tai labai svarbu ugdymo procese kaip ir svarbu, kad vaikų tėvų gimtųjų vietų geografija kur kas platesnė, kartais nuklystanti net už Lietuvos ribų.

 Vaiko pažinimo objektas – visas pasaulis. Gyvoji ir negyvoji gamta; žmogus kaip gamtos ir visuomenės dalis. Jo veikla, darbai, dora, tradicijos, papročiai, šventės ir kt. Pagrindinis siekis – kad vaikas įgytų žinių apie materialųjį pasaulį; kad kartu formuotųsi dorinis, estetinis vaiko santykis su tikrove. Pažinimo objektų ir santykių tarp jų įvairovė vaikui palengva atsiskleidžia per artimiausią aplinką – šeimą, darželį (jeigu jį lanko), gyvenamąją vietą, santykius su draugais, giminėmis ir kt. Taigi artimiausios aplinkos pažinimas yra viena pagrindinių pasauli pažinimo sričių, ir iš suvoktinas plačiau – ne vien kaip gamtos reiškinių, augalų ir gyvūnų pažinimas, bet ir kuo įvairiausių žmogaus gyvenimo aspektų, jų ypatumų, tame tarpe ir geografinių, istorinių, kultūrinių, socialinių.

Geografiniai ypatumai:

  • Miestas įsikūręs didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries - santakoje;
  • Kauno marių regioninis parkas (hidroelektrinė);
  • Trys kalvos, supančios miesto centrą (Aleksotas, Žaliakalnis, Šilainiai);
  • Automagistralė, jungianti tris didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną,  Klaipėdą;
  • Kleboniškio miškas.

Istoriniai regiono ypatumai:

  • Senamiestis (Kauno pilis, akmenimis grįstos gatvės, bažnyčios, Velnių muziejus, Perkūno namai, Saulės laikrodis, Prezidentūra ir kt.);
  • Laisvės alėja, Karo muziejus ir jo prieigos, Vytauto paminklas;
  • Funikulierius į Žaliakalnį (Prisikėlimo bažnyčia, paminklas Dariui ir Girėnui, Ąžuolynas);
  • Pažaislio architektūrinis ansamblis;
  • Aleksoto funikulierius ir apžvalgos aikštelė;
  • Fortų gynybos sistema;
  • Tiltai.

Kultūriniai regiono ypatumai:

  • Dramos, kamerinis, muzikinis ir lėlių teatrai;
  • Muziejai (Vaikų literatūros, Čiurlionio, T.Ivanausko zoologijos, sporto, aviacijos ir kt.);
  • Miesto mastu organizuojami renginiai (miesto gimtadienis “Kauno diena”, „Kaunas Jazz“ festivalis, Teatro diena, Valstybės diena, meno akcijos, renginių ciklas “Teatro dienelės vaikų darželiuose”);
  • Zoologijos ir Botanikos sodai.

Socialiniai regiono ypatumai:

  • Galimybė lankytis tėvų, senelių darbovietėse (padėti perimti tėvų, protėvių vertybes, dorinio elgesio normas);
  • Dalyvavimas miesto renginiuose (bendravimas, bendradarbiavimas, elgesio normos įvairiose situacijose, tautinė savimonė, pagarba savo kultūrai);
  • Bendravimas su gamtos ar gyvenimo nuskriaustais žmonėmis (Apuolės vaikų pensionatas, senelių namai).

Vaikams labai svarbu pažinti artimiausią savo aplinką – darželį, kiemą, gatvę, namą, kuriame gyvena; parodyti draugams savo namus, papasakoti apie tėvus, senelius, brolius ir seseris, kaimynus, gyvūnus, įvardinti medžius, kuriuos mato savo kieme. Ta artimiausia aplinka padeda pedagogams supažindinti ugdytinius su pasaulio materialine ir dvasine įvairove, pajusti pasaulio grožį, gerbti kultūrines tradicijas. Ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumo ir visuomeniškumo pradus.

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai.

Šeima yra pirmasis vaiko mokytojas. Šeimoje susiformuoja požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save jame. Namai ir šeima formuoja vaiko įpročius, nuostatas, vertybes, kurios gali būti geros ir puoselėtinos (arba koreguojamos). Darželis vaikui yra pirmas socializacijos etapas, išėjimas į visuomenę, kurioje vis kas nors vyksta, apstu įvairių žmonių ir situacijų – šią įvairovę po truputį vaikas ir pradeda pažinti.

Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais. Remiantis nuostata, kad šeimos dalyvavimas yra svarbiausia sąlyga stiprinant ir plečiant vaikų ugdymą grupėje, atsižvelgiama į namuose įdiegtus pomėgius bei žinias. Todėl bendradarbiaudami su šeima pedagogai siekia šių tikslų:

  • sužinoti tėvų lūkesčius (anketos);
  • pažinti įstaigą lankančių vaikų šeimas (anketos, individualūs pokalbiai su tėvais)
  • rinkti informaciją apie emocinę, socialinę ir kultūrinę vaikų aplinką (individualūs  pokalbiai su tėvais ir vaikais, anketos);
  • individualizuoti ugdymą, įvertinus vaiko patirtį;
  • šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais (pedagogų pranešimai grupių tėvų susirinkimų metu, lektorių paskaitos);
  • skatinti tėvų dalyvavimą ikimokyklinės įstaigos veikloje:
    1. pokalbiai su tėvais apie vaiko pasiekimus;
    2. lankymasis grupėje veiklos metu;
    3. žaislo kelionė į namus;
    4. dalyvavimas savaitės temos nagrinėjime;
    5. edukacinės išvykos, šventės, vakaronės ir kt.;
    6. padėkos tėvams;
    7. priemonių gamyba, žaislų taisymas.

Lopšelyje-darželyje ugdomi vaikai nuo 1 metų iki mokyklos. Lopšelis-darželis ,,Žingsnelis“ bendro tipo ikimokyklinė ugdymo įstaiga, vaikų grupės komplektuojamos atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnius. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai integruojami į įprastos raidos vaikų grupes.

     - ankstyvasis amžius nuo 1 iki 3 metų.;

     - ikimokyklinis amžius nuo  3 iki 5/6 metų  (3-4 m., 4-5 m., 5-6 m.);

     - priešmokyklinis amžius nuo 5/6 iki 7 metų.

Pagrindinė mūsų lopšelio-darželio paskirtis – padėti šeimai ugdyti vaiką ir atlikus tėvų apklausas, įstaigoje siūlomas įvairus vaikų globos laikas.

Lopšelio-darželio ,,Žingsnelis“ vaikų ugdymo modelis:

-  8 dieninės grupės (2 lopšelio,  4 darželio gr. ir 2 priešmokyklinės gr.) dirbančios  10,5 val.

-  3 pailgintos trukmės grupės (1 lopšelio ir 2 darželio gr.) dirbančios 12 val.

Atlikus anketinę tėvų apklausą, paaiškėjo šie tėvų lūkesčiai:

  • tinkama vaiko priežiūra ir maitinimas;
  • bendravimo patirtis, įgūdžiai;
  • dalyvavimas renginiuose;
  • pasirengimas mokyklai;
  • savarankiškumas;
  • specialiosios pagalbos gavimas;
  • visapusiškas ugdymas.

Lopšelis-darželis nuo 1999 metų dalyvauja Atviros Lietuvos fondo tarptautiniame vaikų ugdymo projekte “Gera pradžia” (Step by Step), kuris propaguoja  į vaiką orientuoto ugdymo idėjas. Šio projekto pagrindiniai bruožai:

  • aktyvus šeimos dalyvavimas ugdymo procese;
  • individualizavimu pagrįstas į vaiką orientuotas ugdymas;
  • vaiko asmenybės raidą skatinanti veikla, matant jį kaip visumą;
  • pasirinkimus skatinanti ugdančioji aplinka;
  • mokymasis bendradarbiaujant;
  • aktyvaus mokymosi metodų taikymas;
  • nuolatinis pedagogų kvalifikacijos kėlimas.

Lopšelyje-darželyje „Žingsnelis“ didžiulis dėmesys skiriamas vaikų sveikatinimui ir fiziniam aktyvumui, taisyklingos laikysenos formavimui ir taisymui, plokščiapėdystės profilaktikai ir korekcijai. Tradicinėmis tapo Kalėdinės estafetės, vasaros olimpiados, sportinės pramogos su tėveliais, dalyvavimas Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto organizuojamuose renginiuose ir kt. Reguliariai vyksta rytinės mankštos, kūno kultūros užsiėmimai salėje, atliekami pratimai netaisyklingos kūno laikysenos koregavimui  vyksta judri veikla lauke.

Per eilę metų įstaigoje tradicinėmis tapo kalendorinės šventės, Žibintų šventė, Bitės diena, kiekvienais metais dalyvaujama Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų projekte “Teatro dienelės vaikų darželiuose”, nuolat vykstama į Zoologijos sodą, T. Ivanausko zoologijos muziejų, Botanikos sodą, Lėlių teatrą, A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklą.

Atsižvelgiant į ugdytinių tėvų pageidavimus (anketinės apklausos rezultatai), darželyje vyksta papildomas ugdymas - ritminių šokių būrelis.

Požiūris į vaiką ir jo ugdymą. 

Vaikystė – tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis. Tai gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kupinas emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Kiekvienas vaikas – unikali asmenybė, kuri geriausiai vystosi tada, kai pati renkasi kaupimo būdą. Todėl kiekvienam vaikui suteikiama pasirinkimo laisvė. Jis turi galimybę rinktis veiklą pagal savo poreikius, interesus bei nuotaiką. Vaikystė - tai laikas, kai padedami pagrindai gyvenimo meilei ir mokymuisi tobulumo, troškimui ir atsparumui gyvenimo negandoms, visų gyvybių pagarbai, prisiminti, pratęsti mūsų senolių kultūrą, papročius, norui dalintis ir padėti kitiems. Tai laikotarpis, kuriame itin ryškus natūralus žmogaus siekis būti laisvam ir savarankiškam savo mintimis, veiksmais, jausmais. Vaikas pasaulį pažįsta kaip naują ir jį atranda keisdamas, todėl vaikystės aplinkoje mes visi esame svarbūs, kuriame, gyvename ir žaidžiame kartu. Visų mūsų požiūris į vaiką supančią aplinką yra skirtingas. Viskas priklauso nuo akių, kurios žiūri, nuo jausmų, kurie jaučia. Vaiko tobulėjimas siejamas su natūralia, spontaniška jo sklaida, laikant vaikiškumą itin vertinga savybe, ypatingą reikšmę suteikiant vaikų bendruomenei, kaip aplinkai, kurioje labiausiai reiškiasi vaiko savivoka ir vyksta savaiminis socialinės kongnityvinės patirties kaupimas. Šiuo atveju vaikams nėra primetamos suaugusiųjų bendruomenei būdingos veiklos ir elgesio taisyklės, taigi palaikomi unikalūs „vaikiški” mokymosi būdai.

Darželyje labai svarbu išmokti žaisti. Tai svarbiausias „mokslas“ šiame amžiuje. Vaikai pasižymi lakia vaizduote, magišku, simboliniu mąstymu, linkę fantazuoti, stebėti, tyrinėti, kurti, „išžaisti“ įvairias situacijas, kartu ir modeliuoti, eksperimentuoti, repetuoti įvairius vaidmenis.

   Visokeriopai skatinama ankstyvoji vaikų draugystė, gebėjimas dirbti grupelėmis, kooperuotis, bendradarbiauti, veikti bendrai ir individualiai. Vaikas aktyvus ir nenurimstantis, kupinas naujos energijos ir nuolat siekiantis pasinerti įpažinimo paslaptis. Jis mokosi būti suaugęs, savarankiškas, mokosi elgtis su artimaisiais, gyvąja gamta. Vaikas toks pat žmogus kaip ir mes, suaugusieji, tik jis dar mažas, tik jo emocijos stipresnės, įspūdžiai gilesni, vidinis pasaulis spalvingesnis bei tyresnis ir nepalyginti turtingesnis negu suaugusiųjų. Susitarimas tarp vaikų ir suaugusiųjų bei kartu kuriamos taisyklės padeda formuotis atsakomybės jausmui. Skatinamas aktyvus vaiko dalyvavimas visose veiklose, palaikoma jo iniciatyva, išklausoma vaiko nuomone. Tėvai ir pedagogai turi saugoti savitos vaikystės vertybes, puoselėti asmens unikalumą ir jo norą tobulėti. Jie privalo:

  • skatinti vaiko dvasines jėgas ir fizines galias, stiprinti sveikatą;
  • saugoti jo svajonių pasaulį, turtingą vaizduotę;
  • skatinti vaiko kūrybinį aktyvumą, sudaryti sąlygas tobulintis;
  • sudaryti sąlygas jaustis saugiam, laisvam, mylimam ir reikalingam;
  • sudaryti sąlygas tenkinti pažintinius interesus, veikti ir kurti;
  • parengti aplinką skatinančią pažintinius interesus, veiklą ir kūrybą;
  • tenkinti vaiko judėjimo poreikius, nes judėjimas yra natūralus organizmo biologinis poreikis, sveikatos šaltinis;
  • skatinti gerą vaiko elgesį, pastebėti ir minimalias jo pastangas būti geram, darbščiam, stipriam, sveikam;
  • sergėti mergaičių ir berniukų lygybę, siekti abiejų lyčių vaikų lygiateisiškumo;
  • įžvelgti vaiko vystymosi trūkumus, nukrypimus ir juos šalinti. 

Tėvai turi stengtis išugdyti bendražmogiškąsias vertybes:

-     meilę žmogui, gimtinei, Tėvynei, namams, norą rūpintis artimais žmonėmis, seneliais, ligoniais ar gyvenimo nuskriaustaisiais;

-     požiūrį į gėrį ir blogį, gėrio, tiesos ir grožio siekimą;

-    atsakomybę už savo ir kitu sveikatą, kūno kultūros naudos supratimą, pasitikėjimą savo jėgomis ir savo vertės pajautimą;

-    sveikos elgsenos, savęs kūrimo, saviraiškos ir tobulinimosi poreikį;

-    pagarbą žmogui, gamtai, aplinkai ir kitoms vertybėms;

-    altruizmą, palankumą kitiems, gebėjimą pastebėti nuskriaustą draugą, atleisti skriaudikui, susitaikyti;

-    sąžiningumą, atidumą, pagarbą darbui, pareigos ir atsakomybės jausmą;

-    kūrybiškumą, turtingą vidinį pasaulį.

Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ ikimokyklinio ugdymo programa atliepia Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metų nuostatas ir dera su Kauno miesto savivaldybės strateginio švietimo plano 2013-2015 m. nuostatomis, metiniais veiklos planais bei nusako Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ strateginio plano 2013-2015 m. tikslus ir kryptis.

Įgyvendinant Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ ikimokyklinio ugdymo programos kryptis, įstaiga užtikrina į vaiką orientuotą ugdymo kokybę, plečiant projektinę, tiriamąją veiklą, siekiama optimalaus ugdytinių dienos fizinio aktyvumo, reguliariai teikiama informaciją tėvams apie ikimokyklinukų fizinius gebėjimus.

Įgyvendinant Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ ikimokyklinės programos tikslus telkiamos vaikų, tėvų, specialistų pastangos.

Įstaiga teikia pirmumą vaikų sveikatos ugdymo sričiai bei siekia suteikti kuo daugiau žinių apie aplinką, globojant gamtą ir ugdant meilę jai, ugdyti ekologinį sąmoningumą bei atsakomybę už savo poelgius.

 Atsižvelgiant į ugdytinių tėvų pageidavimus (anketinės apklausos rezultatai), darželyje vyksta papildomas ugdymas - ritminių šokių būrelis. Ritminių šokių būrelio veikla orientuota į vaiko ritmikos, judesio, saviraiškos, artistiškumo lavinimą, atliekant nesudėtingus, amžiaus tarpsnių ypatumus atitinkančius šokius.

 Programos paskirtis.  Programa orientuota į ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes ir jų augimą ir skirta 1-5(6) m. vaikų ugdymui. Ikimokyklinio ugdymo programa parengta vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu“, „Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti“ ir yra orientuota į ugdymo tęstinumą priešmokyklinėje grupėje. Programa nuolat atnaujinama, tobulinama atsižvelgiant į vaiko poreikių kaitą, tėvų lūkesčius ir pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Lopšelyje-darželyje ,,Žingsnelis“ ikimokyklinio amžiaus vaikų  ugdymas(si) vykdomas remiantis pedagogų sukurta savitą mokyklos ugdymo programą (2009 m.), kuri parengta vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu“, „Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti“. Priešmokyklinėse grupėse ugdymas organizuojamas pagal ŠMM parengtą Priešmokyklinio ugdymo programa.

Taikoma „Geros pradžios“ metodika orientuota į vaiką ir grindžiama įsitikinimu, kad vaikai geriausiai vystosi tada, kai patys renkasi patirties kaupimo būdą.  Atsižvelgiant į įstaigos veiklos specifiškumą šių ugdymo principų laikomasi planuojant ugdymo turinį, metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo(si) aplinką, organizuojant ugdymo(si) procesą, numatant pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene, socialiniais partneriais būdus ir formas.

Humaniškumo principas - pastebimas ir gerbiamas kiekvienas vaikas; tikima geraisiais jo pradais; palaikomi vaikų sumanymai, džiaugiamasi jų laimėjimais; auklėtojo ir vaikų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, atsakomybe, pagarba kito nuomonei, interesams ir t. t.

Demokratiškumo principas - vaikai, tėvai, pedagogai yra bendrojo ugdymo proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius.

Prieinamumo principas - lygios galimybės visiems vaikams pagal poreikius ir gebėjimus pasirinkti ugdymo veikas, siūlomos veiklos ir ugdymosi būdai yra priėimani visiems vaikams, pagal amžių, turimą patirtį, nepriklausomai nuo socialinės padėties;

Ugdymo integralumas - auklėjimas, kuris yra orientuotas į vaiko įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą ir apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę.

Individualizavimo principas – ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalinga kompetencija, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus. Grupės dienotvarkė atitinka kiekvieno vaiko veiklos ir poilsio reikmes. Grupės įranga, suplanavimas ir priemonės skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, vaiko pasirinkta veikla atitinka jo išsivystymo lygį.

Tęstinumo principas - kiekvienas vaikas turi galimybės tobulinti savo gebėjimus bei dalyvauti saviraiškoje visose švietimo pakopose: ankstyvojoje, ikimokyklinėje, priešmokyklinėje. Sudaromos visos sąlygos vaiko kompetencijoms ugdytis per pasirinktą veiklą. Siūlomos veiklos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems vaikams, siekiant metodų ir priemonių dermės bei pritaikant įstaigos aplinką. 

UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslas:     Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

ü orientuoti ugdymą į vaiko saugumą, aktyvumo, saviraiškos galių tenkinimą, sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui atsiskleisti ir tobulėti;

ü suteikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su kalbos, komunikacijos sutrikimais, padėties ir judesio sutrikimais;

ü sudaryti sąlygas ypatingai vaikų veiklai – žaidimui.

ü skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybingumą, atskleisti ir ugdyti įvairius vaiko gebėjimus, puoselėti individualybę;

ü užtikrinti ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, tęstinumą ir socialinį teisingumą;

ü sudaryti higienines, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, užtikrinančias psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą;

ü sudaryti vaikui palankias  sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus.

ü siekti, kad vaikai įgytų gamtos pažinimo ir globos žinių;

ü skatinti ir plėtoti vaikų norą pažinti ir tyrinėti aplinkinį pasaulį;

ü supažindinti su neigiamu ir teigiamu žmogaus poveikiu gamtai.

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Lopšelio-darželio ,,Žingsnelis“ ikimokyklinio ugdymo pagrindas - valstybine programa "Ikimokyklinio ugdymo gairės: programa pedagogams ir tėvams" bei taikoma „Geros pradžios“ metodika orientuota į vaiką ir šeimą. Šios metodikos  prioritetai: pedagogo ir vaiko tarpusavio sąveika; bendradarbiavimas su vaiko šeima; vaiko sveikatos ir saugumo užtikrinimas, ugdymo planavimas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko socialinius, emocinius, fizinius ypatumus; individuali kiekvieno vaiko veikla.

Lopšelio-darželio ,,Žingsnelis“ ikimokyklinio ugdymo programoje numatytas ugdymo turinys - orientyras, nevaržantis pedagogo, leidžiantis jam kūrybingai organizuoti savo veiklą, ją įvertinti ir koreguoti, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, jo patirtį, vaiko bei grupės individualumą. Ugdymo(si) būdus bei metodus pedagogai gali laisvai rinktis, lanksčiai, kūrybiškai taikyti siūlomą ugdymo turinį: planuoti veiklą, parinkti ugdomąją medžiagą ir pan. Ugdymo turinys orientuotas į vaikui svarbiausių kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninės) ugdymą. Viso ugdymo(si) tikslas yra žmogus. Ugdymo(si) prasmė, jo misija – padėti vaikui tapti sėkmingu žmogumi, gebančiu įgyvendinti savo prigimtines galias, jaučiančiu gyvenimo pilnatvę, įprasminančiu savo buvimą gerais darbais kitų ir savo labui ir t. t. Atsižvelgiama į amžiaus tarpsnio ypatumus, į besimokančiųjų patyrimą, gebėjimus, galimybes, interesus, polinkius, poreikius, į šio amžiaus vaikų fizines, emocines, intelektines išgales ir t. t. 

Žaidimas – universalus ugdymo metodas, turintis ypatingą reikšmę asmenybės brendimui. Jis, kaip savarankiška veikla, traukia, džiugina ir ramina vaiką. Žaisdamas vaikas geriau įsisavina ugdomąją medžiagą, nes žaidimas jį skatina nebūti pasyviu. Ugdomosios užduotys, pateiktos žaidybinėje situacijoje, atliekamos labiau susidomėjus, ilgiau nenusibosta. Jei vaikui bus įdomu, jis noriai dirbs. Užduotys, atliekamos susidomėjus, aktyviai veikiant pačiam vaikui, lengviau įsimenamos, gebėjimai ir įgūdžiai formuojami kur kas efektyviau. Žaidimas turi didelę įtaką vaiko kūrybinių galių plėtotei bei socialinei adaptacijai. Tai rimta protinė veikla, skatinanti vaiko sugebėjimų formavimąsi, plečiant ir taikant aplinkinio pasaulio pažinimą, ugdant kalbą.

  • žaidimo metodas – skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą;
  • vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius;
  • praktinis metodas – vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką;
  • žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) – suteikia galimybę perduoti informaciją;
  • kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų;
  • projekto metodas – vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą.
  • informacinių komunikacinių technologijų naudojimo, ugdymo situacijų inicijavimo ir kiti aktyvieji ugdymo metodai.

Aplinka - viena iš svarbiausių ugdytojų. Ugdymo(si) aplinka yra funkcionali, saugi, higieniška ir estetiška, kurioje vyrauja šilti, emociškai saugūs, tolerancija, laisvu pasirinkimu ir atsakomybe, lankstumu ir kūrybiškumu grindžiami tarpusavio santykiai tarp vaikų, vaikų ir ugdytojo, tarp visų įstaigos bendruomenės narių. Aplinka, kuri supa vaiką, daro didžiulę įtaką vaiko raidai. Atsižvelgdami į vaikų poreikius ir tėvų nuomonę, kuriama vaiko raidą stimuliuojančią aplinką, padedanti atsiskleisti, skatina savarankiškumą, ugdo mąstymą. Pagal vaikų amžių, poreikius, norus, pasirinktą temą, auklėtojos veiklos centrus stengiasi pateikti kuo įvairesnių priemonių ir žaislų.

Ugdymo turinys programoje struktūruojamas pagal ugdomąją aplinka:

-   ankstyvajame amžiuje pagal erdves;

-   ikimokykliniame amžiuje pagal centrus.

1-3 metų amžiaus vaikų ugdymas

Ugdomoji aplinka lopšelio grupėse padalinta į 4 erdvės: ramybės, kūrybinę, judėjimo ir vaidybinę.

3-6 metų amžiaus vaikų ugdymas

Darželio grupėse įrengta 10 veiklos centrų: kalbos ir literatūros, matematikos ir konstravimo, gamtos tyrinėjimų ir socialinių įgūdžių, dailės,  statybinių žaidimų, valgio gaminimo, vaidmeninių žaidimų, muzikos, smėlio ir vandens.

Veiklos centruose savaime užsimezga žaidimai su bendraamžiais, o auklėtojos, pagarbiai žvelgdamos į vaikų sumanymus, grupėje kuria nuotaiką ir atmosferą, skatinančią teigiamas emocijas ir gebėjimus, stiprina kūrybinius pradus. Todėl vaikas grupėje gali rinktis, aktyviai žaisti, naudoti laisvo veikimo priemones, dirbti kartu ir rūpintis kitais bei būti atsakingam.

Realizuoti tęstinio mokymosi principus ir siekiant vaikų mokyklinės brandos, ugdymo turinio pagrindą sudaro saugi ir palanki ugdomoji aplinka, plečianti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, plėtojanti intelektualinius gebėjimus, ugdanti vaiko kalbą, kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę.


         
             





 

bendroji_priesmokyklinio_programa

Atnaujinta ( Antradienis, 14 Vasaris 2017 11:40 )
 

© 2011 Žingsnelis

Sprendimas: wdmode.com